Žodžiai iš minkšto kambario I
Kvapas vaško, blanki šviesa nuo žvakės
Virš pergamento gelsvo plunksna skreba
Ir kas gi žino kokia mintis galvoj man kratės
Kai sėdėjau ir jaučiau, kad rankos dreba
Ne kiekvieną užgriūti gali šitoks vargas
Tokia našta, skirta tik man vienam
Tai pirmas bus, ir paskutinis, kartas
Nepatikėjo šito apvaizda niekada kitam
Pasaulio pabaigą rašau!
Kai skyla debesys ir sudega lietus
Kai dega žvaigždės – aš žinau!
Ar pabaiga pirma, ar paskutinė bus...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą