Pradžios kronika I: Devyni joja
Devyniese jie tada išjojo
Vienuoliai, su gobtuvais ant veidų
Pasaulis verkė tądien ir vaitojo
Mušamas kanopų jų baltų žirgų
Ir kur jie jojo niekada neaušo diena
Nes naktis keliavo jiems ant pečių
Devyni broliai, su misija viena
Pilni tamsių, niūrių užmačių
Savo sėklą kiekvienas pasės
Ir skęs žmonija pelkėje lėtai
Gėrio drumzlės ežero dugne nusės
Ir žvaigždės tespindės blankiai...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą