Pradžios kronika IV: Vieša dvasios paslaptis
Ne vienam akis aptraukė pykčio rūkas
Pasiutimo miestuose naktis pilna
Draugai ir priešai kuokom lupas
Kerėdama vilioja Antrojo daina
Bet ji negimdo nieko, tik daigą užaugina
Kiekvieno slaptą dirvą tereikia suakėt
Nuovoką ir valią daina jo nuskandina
Nežabotos aistros veržias – žudyt tik, ir mylėt
“Raudonieji! Kur šiandien jūs?
Ar jau užmigot amžinu miegu?
Cha cha cha! Visagalės giesmės mūs!
Aš dar tik antras, o jau pamatus krečiu! ”
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą