Vedus mirtį
Juoda skraistė dangų uždengs
Ir teks tau pasakyt sudie
Nebus kas paguos ir kas pridengs
Ir negyvensi niekados namie
Tik juoda, juoda, nėr baltos pasauly
Amžinasis užtėmimas, uždengęs saulę
Liko tik lietus, tamsios spalvos šaly
Per niaurią skraistę gyvenimo skrendi
Geriau jau mirk dabar
Išeik, durimis trenk!
Nesidairyk atgal
Giliai įkvėpk ir pasirenk
Paskutinė tavo šventė – vargonai tamsoje
Gražiausioji suknelė tik juodam karste
Jei jie ir verkia, niekas neatmins
Su tavo ašara, gyvasties audra nurims...
2009 m. liepos 8 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)