Tikrovė
Žaibas nakty
Čia buvo, ir čia nėr
Mėnulis pilnaty
Vilkai kaukia vėl
Bėgs pilkasis tamsiu miško taku
Žibės mėnulis jo aky
Vienišas, kaip jis, taip aš esu
Nieks neišgirs mano šauksmų nakty...
Nebesvarbu dabar jausmai ir praeitis
Tik auksas, sulietas krauju
Vienas gyvenu, nors turtais ir pampstu
Temsta virš visų naktis... Amžina naktis.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą