Kai maža buvai, klausei
Ką kužda vėjas pievoj
Ir tūkstantį kartų mirei
Kai mirė žiedai liepoj...
Kai vasarinis šiltas lietus
Barbeno į senelio trobos langą
Nemanei, kad tokia akimirka bus
Kai ašaros atima amą...
Ugnis ir liepsna, pilki dūmai!
Nebegalėjai niekuo jiems padėt
Dangun kilo vaikystės rūmai
Beliko vienai prie upelio liūdėt
Pasėdėk ant kranto žalio
Ir su gluosniu pakalbėk
Tau dar ne galas kelio
Nieko nepamiršk, bet neliūdėk...
Ką kužda vėjas pievoj
Ir tūkstantį kartų mirei
Kai mirė žiedai liepoj...
Kai vasarinis šiltas lietus
Barbeno į senelio trobos langą
Nemanei, kad tokia akimirka bus
Kai ašaros atima amą...
Ugnis ir liepsna, pilki dūmai!
Nebegalėjai niekuo jiems padėt
Dangun kilo vaikystės rūmai
Beliko vienai prie upelio liūdėt
Pasėdėk ant kranto žalio
Ir su gluosniu pakalbėk
Tau dar ne galas kelio
Nieko nepamiršk, bet neliūdėk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą